O ką daryti, jei labai nori apie orą pakalbėt? Kaip kasdien sutikus koridoriuje kolegą. Bet jei kolegų neturi, gal galima vieną didesnį monologą?
Man atrodo, kad dar niekada nemačiau tokio gražaus rudens. Gal nepastebėjau tik? Būna, juk, kad vaikštom nosį į žemę nuleidę ir aplink nematom. Ne? Sutikau žmonių gyvenime, kurie sako, kad rudenį pilka ir šalta, bet mes su jais manau gyvename skirtinguose pasauliuose. Nežinau, ar būna kada spalvingiau nei rudenį. Gal nebent pavasarį, kai žiedai sprogsta.
Dar rudenį būna gimsti. Ir tu, ir dukra. Šiemet apie gimimą tradiciškai nieko nerašiau. Man rodos – laiko nebuvo. O gal pagaliau buvo įdomiau gimti, nei rašyti?
Sako būna 7 metų gyvenimo ciklai, o po jų reikia dalykus kitaip daryti. Sienos perdažytos, spintos naujos, fotelis linguoja, kai kas klausia – nauja profesija prisistatau. Intensyvūs pastarieji 7 buvo. Kitaip neapibūdinčiau. Šiandien apsidairau aplink ir šypt, kad žinau, jog praėjo. Tikrai. Dabar kažkaip bus naujai.
Būna tokie momentai gyvenime, kai vaikai balsu juokiasi. Saulė pro medžius miške iškiša nosį. Pirmas kavos gurkšnis gomurį paglosto. Niekur neskubant rytas plaukia. Šiurpulys tuomet labiau nei viduržiemy kūną nupurto – nu blyn, kaip gerai! Šį rudenį tas jausmas dažnai lankos.
Toks nepažintas jis. Tokį gražų rudenį.
Dar man Birštonas labai patiko. Jei prie jūros nesikraustysiu, tai – ten.
Apie orą baigiau ;).