Pastebėjau, kad tašką B vis pasiekiu skirtingais būdais. Darau tą labai sąmoningai. Kartais keliu Š einu iki galo ir suku į kelią A. Kartais iš Š pasuku į kelią M, iš jo į kelią N ir tada į A. Kartais atsiranda dar kitas kelias, kurio pavadinimo nežinau, į kurį suku į kelią A, bet tai neturi jokios reikšmės, nes bet kokiu atveju – pasiekiu savo tikslą, tašką B. Tai trunka penkiolika minučių ir šiame pratime niekada neinu tuo pačiu keliu kelis kartus iš eilės, bet dar niekada nemėginau eiti tuo, kuris tyčia gautųsi ženkliai ilgesnis. Tai tokie labai apčiuopiami pasirinkimai, kurie greičiausiai neturi jokios išliekamosios vertės, apart tos, kad apskritai čia buvo paminėti.
Bet dar yra tie visi “šešėliniai” pasirinkimai, apie kuriuos dažniausiai prakalba žmonės, kai juos apšviečia ir pačiupinėja. Apie pasirinkimus kažkaip jaustis, pasirinkimą tam tikru žvilgsniu vertinti situaciją, pasirinkimą kažkokiu būti, pasirinkimą pamatyti tam tikras kito žmogaus savybes ar pasirinkimą augti, sirgti, mylėti, atleisti, turėti noro ir laiko ar abiejų ir šimtus kitų. Nei žmogus, nei pats aš, nei situacija nėra vien geltona. Bet kartais renkiesi matyti geltonai ir sakyti jog taip yra. Nesakau, kad sąmoningai renkamės liūdėti, pykti ar kokį kitą neigiamą jausmą neštis.
Nesu tikra, kas įvyksta, kad pasirenkame tai, kas nenaudinga nei sau, nei kam kitam. Bet čia turbūt vidiniai demonai susėdę pila kortomis tūkstantį iš tavo nemigos ir ramybės valandų. Kažkur yra atsakymas į klausimą “kodėl”. Jei turi drąsos. Nes tikiu, kad pasirinkimų paternai susiformuoja iš naujos patirties baimių.
Blogiausia, kai jauti, jog pasirinkimo nėra. Kai yra “į dešinę” ir niekaip kitaip. Nes taip yra. O iš tiesų, niekaip nėra. Yra visaip. Aš dar nenuėjau to kelio, žibintais apkamšyto, kad sąmoningai rinkčiausi. Dar nesutikau ir jokio kito žmogaus, kuris būtų tą įvaldęs profesionaliai. Bet tiek to, aš nepažįstu visų žmonių. Ir suraukiu nosį, jei kas pasiūlo: “tai rinkis kažkaip ten “. Refleksas sako: “negaliu”, bet viduj tyliai kamputy supranti, kad nėra “negaliu”. Yra tik “nenoriu”.
Renkiesi visą laiką, be perstojo. Sąmoningai tą darai tik tada, kai supranti, jog tik nuo tavęs priklauso, kaip bus. Tai, kas ir kur esi dabar – tik tavo pasirinkimų rezultatas. Duobė ar kilimo pradžia. Problema ar iššūkis. Katastrofa ar galimybė. Siaubas ar baubas. Noriu ar nenoriu. Būti ar nebūti. Ir kaip. O po to jau ratilai vandeny tolsta ir glumina laumžirgius. O paskiau sako cunamiai. Bijai? Bet aš taip toli nerašysiu, nes dar neišmokau žaisti šachmatais. Bet apie juos vakare…
