Naktimis sapnuoju labai tirštus sapnus: neįvykusias stovyklas, mamą, trečius vaikus, auksinius terminatorius, keliones po keistus pasaulius… Visokius jau neegzistuojančius arba niekada neįvyksiančius dalykus. Prabudusi mėginu pagauti blėstančius vaizdus už skverno, bet tik retas, itin ryškus pasilieka. Niekada nesapnuoju vaikų ir darbo. Turbūt jie užima visą sąmoningą mano eterį. Naktimis gyvenu visus kitus gyvenimus.
Anksti rytais girdžiu, kai prasideda omnivos kurjerio rytinis šokis, dėliojant siuntas. Klik taukšt vitaminai. Klik taukšt rudeniniai batukai. Klik taukšt plaukus priauginantis šampūnas. Klik taukšt pedigripal. Klik taukšt asos trys suknelės. Klik taukšt lyginantis raukšles kremas. Klik taukšt keptuvė. Klik taukšt penkios poros spalvotų kojinių. Klik taukšt proteino batonėliai. Klik taukšt knygos. Klik taukšt žaidimas pleisteišinui. Klik taukšt naujas nereikalingas daikčiukas. Klik taukšt.
Patinka man paštomato rytinė muzika, dovanojanti geresnio gyvenimo iliuziją. (Na, ne iliuziją, jei tikrai plaukų daugiau ant galvos pasidaro. Nes tikrai nekažką, kai iškrenta.) Įsivaizduoju, tuos visus naujus nereikalingus daikčiukus pakuojamus, matuojamus, į lentynėles dėliojamus, vartojamus arba ne. Mažos rytinės mini kalėdos. Klik taukšt.
Autobusiuko durys užsidaro. Pasklinda rūkomojo aromatas iš priešais esančio ofiso darbuotojų rytinės rutinos. Diena prasideda. Suprantu, kad daug mieliau girdėčiau bangas, besitrankančias į molą ir pušų aromatą. Bet gyvenimas kvepia visaip. Nieko tokio.
***
Labas! Siunta CE9874… jau Vilniaus … paštomate. Atsiimkite su kodu…
uUUuu! Kas???