Šiandien parke prisėdo šalia trys damos. Sumaima, Oumaima ir Dalia (vardų aš tikrai teisingai neparašyčiau). Visos jos turėjo po gerbtinus 6 metus.
-Aš pamiršau, koks tavo vardas?
-Radvilė.
– O koks tavo vardas angliškai?
– Radvilė.
– O koks tavo vardas tavo kalba?
– Radvilė.
– ooo… visom kalbom vienodai. (nustebę buvo visi trys veidai, kurie greit išpyškino savo vardus visom kitom kalbom, kurių aš tuo labiau neparašyčiau).
– O tu turi sesę?
– Ne.
– O brolį?
– Ne.
– O tu turi vaikų?
– Ne.
(ties šia akimirka veidai susižvalgė. Suprantu, kad visi atsakymai buvo šiek tiek netikėti).
– O tu turi mamą?
– Ne.
– O tėtį?
– Turiu.
– Tu neturi mamos, bet turi tėtį????
(veidai įgavo nepatiklumo mimikas).
– Nu taip būna kartais.
– Tavo mama mirė?
– Taip.
– O tavo mama buvo juodos spalvos, ar tokia kaip tu?
– Tokia kaip aš.
– Aha… o aš noriu sysiot, kur man eit?
(Tada kitos dvi damos turinčios ėjimo sysioti parke patirtį greit palydėjo nežinančiąją platesnio medelio link.)
Va taip ir pasišnekėjom, apie tuos svarbiausius gyvenimo aspektus.
***
Šiandien turgaus diena. Reikėtų susitvarkyti “savo šiukšles”…
