Sausis yra mano pilnatis. Atrodo, kad lygiai prieš septynerius metus jis atėjęs pakeitė mano DNR. Ir kasmet išaušus sausiui – išaušta keistų ir painių sapnų labirintai, susipynę su kasdieniais prisiminimais, nepriklausomai nuo to, kaip danguje keičiasi mėnuliai.
Sausį aš sapnuoju mamą. Mamą, kuri kartais susimaudavo ir tą, kuri buvo pavyzdys. Mamą, kuri liepdavo pasirašyti raštelius už praleistas pamokas. Ir tą, kuri prašydavo už ją parašyti anglų kalbos namų darbus. Mamą, kuri priėmė bet kokius mano lepsusus. Kuri niekada nebausdavo ir kartais trumpam juokingai pyktelėdavo (nes jokių namų darbų aš jai nerašydavau). Mamą, kuri nesuprasdavo anekdotų ir tą, kuri nenuilstančiai svajodavo. Mamą, kuri kartais kamputyje tyliai verkdavo. Ir tą, kuri plačiai šypsodavo kaip saulės spindulys. Ir tą, kuri sakė, kad aš esu jos saulės dvi. (“Ra” egiptiečių mitologijoje – saulės dievas.)
Mamą, kuri buvo mano besąlyginės meilės ambasadorė. Ir kai kokioje nors meditacinėje plokštelėje monotoniškas balsas liepia nugrimzti į “savo ramią vietą”, aš įsivaizduoju sugrįžimą į mamos gimdą. ( Jei tik tai galima įsivaizduoti. ) Na, ar bent į namus, kai ji dar buvo. Galiu burbėti už paveldėtą jautrumą, bet dėkoti už titulą.
Šiandien aš mokausi mylėti iš dukros. Kuri nubudusi ryte rakinėja savo pėdas, graužia tuos miniatiūrinius pirštus ir leidžia man dar šalia šiek tiek pasnausti.
Savo saulės, kuri pagavusi mano apsiblaususį žvilgsnį išsišiepia “Mama, tu čia! Pažiūrėk ir vėl nauja diena! Kaip gerai! “Pasikutenkime padus.” šypsena. Užpuolus viso pasaulio negandoms verksmingai guguoja “mamammamamamama”, o aš įsivaizduoju, kad tai sąmoningas manęs šauksmas, nors logiškai suprantu, kad tai tiesiog “mamamamamama”, nes taip šiuo metu jai gaunasi. Ir vidumi šypsau, kai paėmus ant rankų akimirksniu visos negandos išsisklaido. Ir taip dar kurį laiką bus. Nepriklausomai nuo to, kiek kartų susimausiu.
Nors jos niekada viena kitos nebesutiks, kartais įsivaizduoju, kaip jos abi guguotų viena kitai savo žydromis akimis ir kutentųsi padus. O aš savo besąlyginės meilės ambasadores visada turėsiu dvi.
Tebūnie sausiai baigiasi ir ateina jaunatis.
