Visai neseniai sapnavau, kad rašau pareiškimą išeiti iš darbo. Prabudau su smalsumo skoniu, lyg antros sapno serijos norėjos. Gal koks ženklas(??!?).. sau galvoju.
Man atrodo mes visi kartais tų ženklų ieškom, o gal pastebim, kai tvirto žinojimo trūksta. Žvaigždes skaičiuodami, sapnus nagrinėdami, horoskopą vartydami. Užkliūnam už dainų žodžių, netikėtų įvykių, ekrane pūptelėjusių frazių ar nuotraukų, Taro kortų, debesų ar šuns šūdo formos. Kiekvienas savo informacijos šaltinį kitokį renkamės. Lyg ne aš pats, lyg kažkas kitas, geriau žinantis, sako.
Ar aš ženklais tikiu? Man atrodo. Tik gal šį kartą ne burtais, o pagalba sau lengviau įžodinti ir išgirsti intuiciją, slaptus norus ar dar ką. Ne visada lengva sprendimus priimti, o kalbančių ženklų juk už kiekvieno kampo apstu. Netikiu tik tuo, kad visų klausytis verta.
Trumpas šį kartą toks. Seniai kirbėjo. Bet iš tikrųjų šį vakarą turbūt visai ne apie tai.
Pastarąją savaitę sutikau daug gražių spalvingųų žmonių, buvo daug kalbų, daug skausingai išverstų žarnų, istorijų, juoko, ašarų ir dainų. Sugrįžus namo lyg iš burbulo atrodo dabar lėtai ir ramiai viską norisi suvirškinti, sudėlioti į lentynas, asimiliuoti – jausmus ir mintis lygiai taip pat kaip iš lagamino rūbus, grįžus iš kelionės, išsiskalbti. O ryte jau pabusti į įprastą gyvenimą. Su visu tuo nauju, kurį parsivežei. Nors tikiu, kad apie šitą dar kada sklandžiau parašysiu.
Visai net nerašius būčiau, bet kompas ant stalo gulėjo, pasiilgęs žiūrėjo. Ženklas.. galvoju.
O Tu? Ženklais tiki?