-Pirmadienį 7:45 turi būti lėktuve į Suomiją, komandiruotė. Turėsi kam palikti vaikus? – paklausė mano viršininkas sapne. O per kabineto langą mačiau besisupančius žmones „Velnio akies“/ „Velnio rato“ (nepamenu kas ten, bet tikrai kažkas velnio) karuselėje. Jie žiūrėjo, ką aš atsakysiu, bet nesulaukę atsakymo „nusikaruselino“ į viršų.…
Apie palyginimus.
Prieš kokius dešimt metų dalyvavau novelių rašymo konkurse. Pamačiau skelbimą ir kad bus kažkoks prizas. Nieko labai negalvojus, išsiunčiau neseniai gimusią raštliavonę iš mini kelionės traukiniais po Europą. Nežinau, kiek konkurse buvo dalyvių, bet laimėjau trečią vietą ir berods 300 litų.…
Apie vizijas.
Du kartus per parą sėdžiu ant savo mėlyno krėslo V kambaryje prie lovytės, laukdama, kol ji užmigs. Kartais dainuoju jai lopšines, kartais tyloje medituoju. Per langą matosi Konstitucijos pr. dangoraižiai. Dieną juose sėdi žmonės, skaičiuoja, rašo, kepa, mąsto, eina į susirinkimus, kikena, naršo internete, žiovauja, žaidžia įtakos žaidimus, išgeria milijonus litrų kavos, vandens, arbatos, diskutuoja ir derasi, žagsi, būna rimtai arba ne.…
Apie tvarką ir atradimus.
Pagal psicho-dėsnius, kai galvoj netvarka, reikia tvarkytis namus. Taip aš sutvarkiau raštliavų namus, ko nuoširdžiai per ateinantį dešimtmetį atlikti nesitikėjau.
Bekeliant visus rašinėlius iš naujo keliavau per praėjusius įvykius, keliones, nuotaikas ir patyrimus, kuriais tuo metu gyvenau. Atpažinau visokių labai skirtingų savo pusių.…
Apie skaičius.
Sausis pasiekė savo kulminaciją. Išmušė didingus aštuonis. Ir baigėsi. Kartu su keturiasdešimties laipsnių temperatūra ir visu kitu snargliakosčiu. Nepamenu, ar tąmet snigo…
Per pastaruosius dešimt metų kraustausi dešimtą kartą. Kiekvienas kartas būna vis kitoks. Didesnį ar mažesnį lagaminų ir dėžių kiekį vis vežu ne tik į skirtingus namus, miestus, šalis, bet ir į skirtingas nuotaikas, bei socialinius statusus.…
Apie seseris.
Niekada neturėjau sesers. Nei brolio. Nelabai suprantu, ką tai reiškia ir kokia yra jų funkcija. Todėl atsiradus P, supratau, kad bus kažkas naujo. Ne tik tai, kad teks auginti pametinukus, ir kažkaip nei vieno nepamesti, bet dar ir stebėti besivystantį #seserizmą.…
Apie privalumus ir trūkumus.
Norėjau parašyti, bet atrodė bus per tamsu. O skaityti nei tamsos, nei tamsoje niekam nemalonu.
Bet tada, belaukdama tradicinio asmeninio gimtadieninio eilėraščio, perskaičiau visus tuos, kurie susikaupė nuo 2014. Dar tikiu, kažkur yra senesnių, tik kitu formatu. Gal kokioj dar neišpakuotoje dėžėje.…
Apie atostogas.
Su visokiais trumpametražiais nesklandumais pasileidome su Vėtra į labai sėkmingas atostogas. Daugiau mažiau dviese – su savaitgaliniais vabaliuko pasidžiaugimo tėčiu intarpais ir naujais draugais. Kai visi pasveiko ir jau galėjome įkvėpti nekepto oro, prasidėjo pasimėgavimas gaiviu pušyno kvapu, sūriu drėgnu vėju, ir tuo mažu, kuris atbėgo susipažinti su Vėtra.…
Apie debesis.
Jei ilgesnį laiką vėpsai į dangų, gulėdamas ant žolės ar pro automobilio stoglangį, gali pamatyti tą kitą priešingą pasaulį, su žydrais vandenynais ir snieguotomis kalnų viršūnėmis. Tik mes tai vadiname dangumi ir debesimis. Tarp jų ir mūsų, kažkur viduryje joja balti pūkuoti žirgai, baltos meškos, slibinai ir kiti sutvėrimai atgiję vaizduotėje.…
Apie orą.
Tikrai apie nieką svarbaus.
Štai taip aš įsivaizduoju gyvenimą saunoje. Kai karšta atrodo net kvėpuoti. Tada stengiuosi kur nors pažeme gulėti namuose, nes žemiau – vėsiau. (O lyg turėtų atvirkščiai būti, jei pvz.: tikėtumėme, kad ten egzistuoja pragaras, į kurį eisi už visus minusinius karmos taškus.…