Penktadienio rytas. Senamiestis, siaura gatvele grysta akmenimis kaukši moteris su kulniukais. Siauru sijonu ir lagaminu. Kulniukai ritmingai kaukši į grindinį, iš paskos trankosi lagamino ratukai – daug triukšmo sukelia moteris, kažkur kulniuodama penktadienio rytą. Bandau įsivaizduoti, kaip keliaus į oro uostą, nes pasibaigė darbinė konferencija, kurioje pristatinėjo naują kažką.…
Apie sąlygas.
Kartais turime tokį sąrašą dalykų laimei pasiekti. Yra, kas neturi. Labai džiaugiuosi. Bet dažniau sutinku tuos, kurie turi. Jis prasideda maždaug taip:
„Kai…., tai būsiu laiminga/s.“
Kai būsiu: drąsesnis/turtingesnis/lieknesnis/diplomuotiškesnis/naujais batais/ištekėjusi/su vaikais/gyvensiu naujuose namuose/išeisiu iš darbo/paaukštins pareigose/išsiskirsiu/nustos žilti plaukai/užaugsiu/išeisiu iš tėvų namų/turėsiu mašiną…..…
Apie rytus.
Naktimis sapnuoju labai tirštus sapnus: neįvykusias stovyklas, mamą, trečius vaikus, auksinius terminatorius, keliones po keistus pasaulius… Visokius jau neegzistuojančius arba niekada neįvyksiančius dalykus. Prabudusi mėginu pagauti blėstančius vaizdus už skverno, bet tik retas, itin ryškus pasilieka. Niekada nesapnuoju vaikų ir darbo.…
Apie rugpjūtį.
Rugpjūtis ateina. Muša šeštą, ne dvyliktą, nes vaikai anksti kelias. O ir diena ta – šešta. Su lengvu jauduliu visuomet, lyg gimdymo, tos rugpjūčio 6-tos laukiu. Penki rugpjūčiai. Penki rankos pirštai. Penki metų laikai (nes penktas tas, kur darbo ieškau). Penki metai.…
Apie nusipelnymą.
Prieš kokius dešimt metų su viena pažįstama mergina lialiakuojant svajonių princo tematika, į jo neturėjimą ji pareiškė: „dar nenusipelniau“. Daugiau komentarų nebuvo. Tuomet kreivai suraukiau antakį ir niekaip nesupratau, kaip ji gali būti nenusipelniusi… meilės. Kaip uždirbti ją reikia? Kokias atgailavimo apeigas atlikti?…
Apie keturis.
Keturi. Tiek metų praėjo nuo tos dienos, kai pirmą kartą paėmiau ją į rankas. Nebe taip lengva ją susiraityti į glėbį kaip tądien. Pastarąsias kelias savaites prieš akis vis šmėsteli prisiminimai apie tą laikotarpį prieš ketverius metus. „– Žiūrėk, V., šitiems tėčio sportbačiams yra lygiai tiek pat metų kiek ir tau.…
Apie žaidimus.
Šiandien Instagramas man išmetė prisiminimui seną nuotrauką. Labai mėgstu tą nuotrauką. Ji kvepia naktim, paslaptim ir suaugusių žaidimais (apie tai kokį kitą kartą). Prieš tris metus pradėjusi iki galo ir neišmokau normaliai žaisti šachmatais, bet vis sumetu partiją naktį… telefono programėlėje su AI, laukiant kol galėsiu saugiai išsėlinti iš miegančių V.i.P.…
Apie pauzes
Šiandien mažajai P suėjo du. Labai gerai pamenu tą naktį, kai ponia veržtis į pasaulį užsimanė, o šiandien štai jau ne tik leliukų namie nebėra, bet panelei P dvigubu stiprumu smogė „viskam NE“ stadija su pareiškimu, kad ji eina į darbą, užtrenkusi paskui save duris į kambarį.…
Apie statybas
Per pastaruosius pusantrų metų gyvenimo šiuose namuose vaizdas rajone gerokai pasikeitė. Gyvename lyg nuolatinėje statybų aikštelėje. Kaip grybai po lietaus aplinkui vis dygsta nauji daugiabučiai, kurių balkonuose pūpso modernūs krėslai, laukiantys šiltesnio užpakalio vakariniams parymojimams su ilgesingu žvilgsniu į… kaimyno virtuvę, nuolat neužtylančią gatvę ar (tiems, kuriems labiau pasisekė) – miškelį tolėliau.…
Apie (p)laukimą.
Pirmoji plaukimo pamoka įvyko gegužę. Buvo taip baisu, kad po pirmos treniruotės išėjau lyg su olimpiniu medaliu, nes nepabėgau. Svajojau parašyti tada, kai perplauksiu tą baseiną. Bet šiandien galvoju, kad tai gali niekada neįvykti. Taip baisu buvo tik tą kartą, kai per CP operaciją įvyko komplikacija ir vietoj to, kad nejausčiau tik žemiau bambos, nebevaldžiau galvos, rankų, liežuvio ir pradėjau dusti.…