Apie (p)laukimą.

Pirmoji plaukimo pamoka įvyko gegužę. Buvo taip baisu, kad po pirmos treniruotės išėjau lyg su olimpiniu medaliu, nes nepabėgau. Svajojau parašyti tada, kai perplauksiu tą baseiną. Bet šiandien galvoju, kad tai gali niekada neįvykti. Taip baisu buvo tik tą kartą, kai per CP operaciją įvyko komplikacija ir vietoj to, kad nejausčiau tik žemiau bambos, nebevaldžiau galvos, rankų, liežuvio ir pradėjau dusti.…

Apie kiną.

Paskutinį kartą kino teatre buvau 2015 m. pavasarį. Tuomet prancūziškai neprancūziškus vaikus vedėme į kažkokį multiką. Po jo ėjome į parką, kuriame Hafsa ir kiti vaikai žaidė su kamuoliu. Hafsa buvo šešerių metų populiariausia viso centro mergaitė. Vaikai pešdavosi, pas ką komandoje tądien ji žais, o auklėtojos net ir nesistengė slėpti savo palankomu minėtam asmeniui.…

Apie spirales.

Tai nutiko 2007-taisiais. Tą vasarą su kolega savanoriu po smagiai nusisekusios vaikų stovyklos pamainos nusipirkome bilietus trumpam pasivėžinimui traukiniais po keletą didelių miestų Europoje. Kelionė truko 10 dienų, tačiau pasakojimo verta yra viena naktis. Ar gal sakyčiau vienas nutikimas, kuris dabar, po 12 metų leidžia tarsi spirale pamatyti šiek tiek koreguotus, tačiau pasikartojančius gyvenimo įvykius.…

Apie sapnus

-Pirmadienį 7:45 turi būti lėktuve į Suomiją, komandiruotė. Turėsi kam palikti vaikus? – paklausė mano viršininkas sapne. O per kabineto langą mačiau besisupančius žmones „Velnio akies“/ „Velnio rato“ (nepamenu kas ten, bet tikrai kažkas velnio) karuselėje. Jie žiūrėjo, ką aš atsakysiu, bet nesulaukę atsakymo „nusikaruselino“ į viršų.…

Apie palyginimus.

Prieš kokius dešimt metų dalyvavau novelių rašymo konkurse. Pamačiau skelbimą ir kad bus kažkoks prizas. Nieko labai negalvojus, išsiunčiau neseniai gimusią raštliavonę iš mini kelionės traukiniais po Europą. Nežinau, kiek konkurse buvo dalyvių, bet laimėjau trečią vietą ir berods 300 litų.…

Apie vizijas.

Du kartus per parą sėdžiu ant savo mėlyno krėslo V kambaryje prie lovytės, laukdama, kol ji užmigs. Kartais dainuoju jai lopšines, kartais tyloje medituoju. Per langą matosi Konstitucijos pr. dangoraižiai. Dieną juose sėdi žmonės, skaičiuoja, rašo, kepa, mąsto, eina į susirinkimus, kikena, naršo internete, žiovauja, žaidžia įtakos žaidimus, išgeria milijonus litrų kavos, vandens, arbatos, diskutuoja ir derasi,  žagsi, būna rimtai arba ne.…

Apie tvarką ir atradimus.

Pagal psicho-dėsnius, kai galvoj netvarka, reikia tvarkytis namus. Taip aš sutvarkiau raštliavų namus, ko nuoširdžiai per ateinantį dešimtmetį atlikti nesitikėjau.

Bekeliant visus rašinėlius iš naujo keliavau per praėjusius įvykius, keliones, nuotaikas ir patyrimus, kuriais tuo metu gyvenau. Atpažinau visokių labai skirtingų savo pusių.…

Apie skaičius.

Sausis pasiekė savo kulminaciją. Išmušė didingus aštuonis. Ir baigėsi. Kartu su keturiasdešimties laipsnių temperatūra ir visu kitu snargliakosčiu. Nepamenu, ar tąmet snigo…

Per pastaruosius dešimt metų kraustausi dešimtą kartą. Kiekvienas kartas būna vis kitoks. Didesnį ar mažesnį lagaminų ir dėžių kiekį vis vežu ne tik į skirtingus namus, miestus, šalis, bet ir į skirtingas nuotaikas, bei socialinius statusus.…

Apie seseris.

Niekada neturėjau sesers. Nei brolio. Nelabai suprantu, ką tai reiškia ir kokia yra jų funkcija. Todėl atsiradus P, supratau, kad bus kažkas naujo. Ne tik tai, kad teks auginti pametinukus, ir kažkaip nei vieno nepamesti, bet dar ir stebėti besivystantį #seserizmą.…