Šiandien būna naujų metų pradžia. Lyg pagal savotišką religiją skaičiuoju juos nuo 2011 01 27. Religiją, kurios Dievą mažai kas pažįsta, bet tie, kas pažįsta, šventai irgi ja tiki. (Ir man šiek tiek gaila, kad Tu nepažinsi). Šaltesniais ar šiltesniais grindiniais, su apsunkusiai sutirštėjusiu sausiu (nes toks jis tiesiog jau būna), prisimenant dalykus per miglą, nes tądien gimė pasaulis toks.…
Author: RG
Apie dainas.
Dainos kartais gimsta iš lėto. Iš metų pokalbių nuotrupų, įvykių nostalgijos, naujai atsiradusio jausmo, prisiminimų vaizdinio. Tokios dainos lieka, prilimpa, tampa lopšinėmis draugų namuose, atsisveikinimais paskutinėse pažinties minutėse ar išpažintimis atvirumo valandėlėse, kai leidi sau. Užsirašai eilutę, kurią vėliau papildai po pusmečio, nes tik tada ji ateina.…
Apie (A)simetriją.
Simetriją įsivaizduoju kaip dvi gulbių ežerą šokančias balerinas, su juodais triko, vienodo ūgio, pėdų ilgių ir teisingai susegtais kuodais plaukuose. Tokią surežisuotą akimirką, kai jų puantai žiūri į skirtingus kampus, o viena kitą jos matytų lyg savo atspindį veidrodyje. Tokia neapčiuopiama, nepažįstama iliuzija, kurios kasdienybėj apsidairius nerasi, nes net viena stalo koja pasisukus, o ir veido pusės tavo skirtingos (abiem prasmėm).…
Apie 30 sekundžių.
Ar žinai, tą jausmą, kai paskutines trisdešimt sekundžių prieš nusileidžiant lėktuvui stebi pro langą į žemę taip, lyg iš aukšto į didelį spalvotą kilimą su žaisliniais lego nameliais, skirtingais mašinėlių modeliukais, miniatiūriniais arkliukais ir balomis vietoj ežero?
Atrodo, kad ištiestum savo gigantišką ranką per lėktuvo langą, pakeltum tą raudoną mašinėlę, pastatytum ją ant kito namo stogo, gerai nukratytum vandenį nuo valties dugno, ištraukęs ją iš balos.…
Apie (ne)augimą.
Paskutiniu metu staigūs minties šuoliai apima ne tik keliaujant. Arba toje 30 minučių kelionėje iš darbo namo. Dar apima ir keliaujant 10 min į turgų, bet apie tuos kitą kartą. Nepamenu tokio laiko, kai nesinorėjo užaugti. Skirtingu metu turbūt skirtingai vis tas poreikis ir pasireiškia.…
Odė ledų pardavėjams.
Įsivaizduoji tekančią saulę, ar dar minutę prieš ją, kai prabunda ledų pardavėjai. Skubėdami krauna dar apsiblaususius įvairiaspalvius ledus, kol šie nepradėjo purkštauti, kad vėl bus dalinami į kairę ir dešinę. Nenorom nusipiešia ant veido šypseną „Buon giorno, Signorina“ , tikėdamiesi, kad nepranyks iki vakaro, belipdant tūkstančius litrų ledų į skirtingo dydžio indelius.…
Našlaičių žydėjimo metas.
Praradai savo balsus. Aš žadėjau mylėt kol išdžius.
Trypdama kojom balą septintą,Kaip katė būriau “duok gyvenimą devintą”.
Lietūs išmirkė žiedus. Užtvindė akių vokus.
Rytą pro plyšį saulė į tamstą įlindo.Jai šaukiau: “Dar pabūk gal minutę kelintą”.
Saugau vaizdus atminty. Pavasariai penki praeity.…
Apie buvimą ir saugumą.
Sausakimšam traukiny šalia prie tavęs prisėda jauna vengrė smuikininkė, kuri dabar keliauja iš Londono į Duseldorfą, bet poryt jos laukia skrydis į Singapūrą, o iš jo kelionė į Hongkongą. Sako kuo tu vardu? Ir tas mano vardas sukelia šiokio tokio sudėtingumo momentą ir abipusį nusikvatojimą, kai prašo pakartoti, nes ji yra Julia ir viskas gi kažkaip daug paprasčiau.…
Keliavimo ypatumai.
Kažkur pasaulyje tuo pačiu metu gyvena niekaip nesusijusi krūva žmonių, pradėję savo rytus sumuštiniais su lašišomis, sausais pusryčiais, vaisiais, kava, blynais, kiaušinienėmis, gal joga, o gal tik dantų pasta..
Ir ta sauja aprašytų piliečių suneša savo istorijas į tą patį oro uostą, kur tampa “laukiančiaisiais” su skirtingų formų ir spalvų lagaminais – akimirkai supanašėja..…
Apie integralus.
Prieš niolika metų galėjau užsimerkus skaičiuoti integralus. Dabar nežinočiau, nuo ko pradėti. Labai gaila. Paklaustum dabar – “Ką veiki?”, o aš šitam darbo ieškojimo ir nieko neveikimo laikotarpy atsakyčiau ne “nieko”, o “sprendžiu integralus”. Ir iš karto kažkaip atrodytų, kad laiko veltui neleidžiu…
Labai daug dalykų žinojau prieš niolika metų, kurių dabar neprisimenu.…