Apie lagaminus.

Susikrauti visus lagaminus. Paskutinį kartą užrakinti “namo” duris. Paskutinį kartą dar sulipusiomis akimis įeiti į darbą. “Ištapetuoti” ten sienas nuotraukomis. Trečią kartą per dieną nuvalyti ašaras nuo kolegės veido, kai ji sako “neišvažiuok”. Dalyvauti slaptame “Radvilės išleistuvių” pasirengime, apsimesti, kad nematai slepiamų maišelių už po medžių.…

Apie pamestus namus.

Ne į temą

Besimokant naują kalbą įvyksta kažkoks konfjūzas smegenyse – jos stengiasi surasti žodį „naujai diegiama“ kalba, net kai reikėtų naudoti kokią senesnę įdiegtą versiją. Bandant kalbėti rusiškai – lenda koks nors prancūziškas nesusipratimas. Nuėjus į parduotuvę Ispanijoj, kažkodėl burbteli pardavėjai ne angliškai (kas būtų šiaip visai normalu), o vėl kokią nors nesąmonę, kurios turbūt net ištarti teisingai negali.…

Apie skrydžius.

Nimes-Paris, 579 km. 3 h.

Nežinau, kur normaliems žmonėms gimsta rašinėliai, bet man jie visada gimsta traukiniuose.

” Visos senos temos, užburia mane. ” Nėra tiek dau senų temų, kaip gali atrodyti.. Ar pamažu joms nebelieka vietos. Bet būna tokios amžinos, kurios vis sukas, kaip sena plokštelė.…

2015-01-27

Kartais kelionės prasideda tada, kai dar net nežinai, jog keliauji. Prieš metus, kitus ar ketverius, kai reikšmingas dienas praleidi karšto sūraus vandens bliūde mirkydama kojas. Ir iš bliūdo keliauji į balkoną, iš balkono į miesto aikštę. Iš jos į pajūrį, kol galų gale atsiduri tūkstančio žmonių minioje ir išsižiojęs nesulauki fejerverkų.…

Apie žvėris.

Kai naktim nesimiega aš galvoju apie žvėris. Jei nesimiega “namuose”, tai apie tuos, kurie gyvena palėpėj. Jei nesimiega svetur, tuomet apie tuos, kurie gyvena many. Ir kai antrame lovos aukšte n-tajį kartą apsiverčia Francisca, pasiilgstu savo trijų spalvų ausų kamštukų. Pasibaigus nemigos susierzinimui, užsiliūliuoju vartymosi garsuose ir medinių žaliuzių dryžiuose.…

Apie turgų.

Kitoje pusėje gatvės darbe, pūpso eilė baisių pastatėlių su musulmoniškom parduotuvėm, kavinė, į kurią tikrai niekada nenorėtum užeiti, prie kurios vyriškiai išsinešę staliukus sėdi visą dieną ir aptarinėja einamuosius reikalus. Šalia automobilių stovėjimo aikštelė. Visiškai paprasta. Joje stovi kokie trys automobiliai.…

Apie daugkalbysę.

Visokią. Tą, kur atrodo, kad daug kartų pasakoju tą pačią istoriją. Ir apie gyvenimą tarp n kalbų.  Ir ne tik apie kalbą. 

Apie angliškai Prancūzijoje. Reikėtų daryti prielaidą, kad ši šalis yra didelė, išsilavinusi, marga ir turbūt itin  “tarptautinė”, nepaisant to – “Mes mokomės anglų mokykloje… bet kažkaip taip ir neišmokstam..” – šitą man be abejo aiškino prancūziškai.…

Kažkas naujo.

2014 10 03. 11:00.120km/h. Negaliu rašyti. Paskutinį kartą vairuoju Murzylką.

16.10. Kokių 2000 km aukštis. Ir aš skrendu…Į 2013 metų vasarą, į 2014 metų pavasarį ir į naują rudenį. Į mintis apie savi-kūrybą ir keliones po vieną. Palikusi sergančią katę, nuvalytas nuo nuotraukos dulkes, nepasiektus lūkesčius ir išgyventus nusivylimus,  namus ir žmones, užbaigtą „atsisveikinimų sezoną“ , nežinios baimę, parduotą Murzylką,  spalvotus pieštukus.…